Grožio ir blogio biblioteka + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Kažkoks nesąmonių kratinys... knyga prasideda 1921 metais Vokietijoje, o apie infliaciją - nė žodžio, lyg jos nėra. Visi perka kvepalus, tosterius ir važinėjasi automobiliais kaip niekur nieko. Herojus N metų narkašinasi nerealiais kiekiais dvigubom morfino dozėm, prieš karą, per karą ir po karo - ir pinigai jam nesibaigia, ir nenusinarkašina niekaip, net į overdozę niekada nenueina... Visi herojai trisdešimtais metais Vokietijoje vaikšto masiškai tatuiruoti kaip kokie hipsteriai Kreuzberge. Rašytoja bent pati suprato, apie ką rašė? Nesuprantu, ko čia visi aikčioja dėl Radzevičiūtės ir kokio reikia būti tūpumo, kad aikčiotum

Knygą paimti į rankas šiek tiek nejauku. Matinė, tarsi liestum švelnią odą. Ir spalva primena žmogaus rausvai pilkšvą odą su juoda tatuiruote. Stilius ir turinys ciniškai rafinuotas, kaip ir auksinėm puošniom raidėm išraitytas pavadinimas bei skyrių pavadinimai... Išorė puikiai nusako visą knygą. Knyga tikrai unikali, simboliai slepia be galo aktualius dalykus, o jos nugarėlėje išsakyta mintis pribloškia aktualumu: "centralizuotai valdant pasaulį galima jį visiškai sunaikinti".

Šįkart - vidutiniškai. Sutinku su nuomonėmis, kad sunku lietuvių autorei atvaizduoti kultūrą, kuri niekada nebuvo patirta ar tiesiogiai pažįstama. Neįtikino - gal todėl, kad pačiai tekę ilgą laiką gyventi Vokietijoje.

Puiki! Tokia vizuali, lyg žiūrėtum filmą ar spektaklį. Ir koks humoras! Nepakartojama.

patiko

Iš Radzevičiūtės tikėjausi daugiau. "Pavedė" tema - turbūt neįmanoma rašyti apie tautą ir kultūrą, kuri rašytojui yra visiškai svetima. Jei skaitant Grassą, Remarką ar Išervudą jauti, kad rašo tiesą apie Veimaro respubliką, nes ją pažįsta, tai čia - nepavykęs kostiuminis karnavalas. Primena sovietinius filmus, kuriuose 'pribaltai' aktoriai vaidindavo 'užsieniečius'. Sovietizmai, beje, trukdė skaityti - pvz. taip ir nesupratau, kodėl vokietė vilki "triusikus". Antra žvaigždutė už humoro jausmą, bet šiaip - ne kas.

Knyga puikiai skaitosi, ir tiesiog alsuoja Veimaro respublikos Berlyno dekadansu. Skaitai ir net jauti tą personažų kvapą. Knyga parašyta juvelyriškai ir su aristokratiška ironija.

Nežinau kodėl, bet nesužavėjo. Skaitant jautėsi nenatūralumas kažkoks, galbūt tiesiog tikro vokiško charakterio supratimo trūkumas ar galbūt laikotarpio nepajutimas.

Geriausia Undinės knyga.

Domiuosi Trečiojo reicho istorija ir aprašomu laikotarpiu, todėl skaityti trukdė aibė istorinių faktų klaidų. Atrodo, kad rašė žmogus vos pagūglinęs Vikipediją (ir turbūt rusišką). Rašymo stilius iš pradžių smagus ir kapotas, paskui nuo pusės knygos pradeda varginti. Dar knygai būtų pavertęs redaktorius, nes daug kur tos pačios vietos kartojasi - atrodo, kad autorė pamiršusi, kad tą mintį jau užrašė, kartoja ją vėl.

Esu Undinės Radzevičiūtės kūrybos gerbėja, visos knygos patiko, bet ši tiesiog sužavėjo!!!

Labai patiko